Kiekvienas mokslinis šaltinis turi turėti stabilią tapatybę, prieigos pagrindą, licencijos ar pakartotinio naudojimo pastabą ir kilmės pėdsaką. Šaltiniai, neleidžiantys numatyto gamybinės aplinkos naudojimo, atmetami arba paliekami tik kaip nuorodos, užuot tyliai scrapeinami.
Įrašo tapatybė ir kilmė
Kiekvienas mokslinis įrašas turėtų būti atsekamas iki source_id, station_id ar kitos stabilios šaltinio tapatybės, stebėjimo laiko ir apdorojimo informacijos. Išvestinės reikšmės ir autoriniai indeksai papildomai išlaiko algoritmo versiją, parametrų maišą ir tikslias įvesties įrašų tapatybes, kad transformaciją būtų galima audituoti.
Pakartotinio naudojimo teisės prieš automatizavimą
Šaltinis netampa automatine priklausomybe vien todėl, kad matomas naršyklėje. Gamybinės aplinkos ingest reikia prieigos pagrindo ir pakartotinio naudojimo sąlygų, suderinamų su numatyta GeoLira funkcija. Kai teisės neaiškios, šaltinis gali likti bibliografine ar validavimo nuoroda, užuot tyliai scrapeinamas.
Kanoninė istorija ir naudotojui rodoma atribucija
Kanoninė saugykla auditui gali išlaikyti nuoseklias vieno įvykio revizijas. Naudotojo rodiniai pasirenka naujausią priimtą loginio įvykio reviziją, kad, pavyzdžiui, pakartotinės USGS pataisos neatrodytų kaip atskiri žemės drebėjimai. Šaltinių nuorodos padeda naudotojams patikrinti kilmę, tačiau institucijos pavadinimas ar DOI nepakeičia konkretaus įrašo šviežumo ir kokybės metaduomenų. GeoLira nepateikia išorinės medžiagos kaip savo matavimo.